Kalėjime...

Sėdėjau kalėjime, ten buvo ir mano geriausia draugė. Kameros buvo kaip kambariai ilgame koridoriuje. Išėjau iš kameros, pavaikščiojau po koridorių, pažiūrėjau pro koridoriaus duris. Kažkas už jų buvo, bet mačiau, kad iš ten lengva išeiti. Grįžau į savo kambarį ir mano draugė užmetė kažką kandaus man. Mačiau, kad kitos 2 ar 3 merginos žiūri į mane ir stebi, kaip reaguosiu, kad pamatytų, ar esu pažeidžiama, ar moku atsikirsti. Tada savo draugei įžnybiau.
Po to buvau prie savo daiktų, kurie sudėti kažkokiam atskiram kambary. Atrašiau vienam žmogui į sms. Mes su juo tarėmės susitikti, bet aš atsidūriau kalėjime. Galvojau jam tai parašyti, tik nežinojau, kaip jis reaguos. Nusprendžiau pasiimti su savimi planšetę. Įsidėjau ją į didelę megztinio kišenę ant pilvo. Po to išėjau į lauką. Ten pamačiau, kad yra keli kalėjimo įėjimai ir virš jų yra skirtingi užrašai. Ant vieno buvo parašyta kažkas su princesėm ir supratau, kad į tą dalį kelia pasikėlusias fyfas. Mano dalis vadinosi kažkaip kitaip.
Lauke prie manęs prisikniso kitas kalinys. Jis bandė man trenkti į pilvą, bet aš saugojau planšetę. Po to jis suprato, kad aš ten turiu planšetę. Jis atsekė mane iki mano kameros, bet ten aš galiausiai apsigyniau, prirėmiau jį prie žemės, spausdama koja jam kaklą. Norėjau, kad visiškai nuo manęs atsiknistų, bet jaučiau, kad dar pristos prie manęs.
Mąsčiau, kaip reikės krauti planšetę, kad reikės ją kažkaip uždengti, kai ji bus įjungta, kad niekas nepastebėtų.

Kitas butas

Su mama pietavau per jos darbo pertrauką ir jau kažkur ėjau, bet prisiminiau, kad pamiršau užrakinti namų duris, iš kurių ką tik išėjau. Pradėjau bėgti namų link. Įsivaizdavau, kad jeigu neskubėsiu, tada kažkoks kitas žmogus mane pralenks ir pirmas ten nusigaus, kad mane gali apvogti. „Lenktyniavau“ su vienu vyru. Po to bėgau aukštyn laiptais ir priekyje manęs lipo kažkoks vyras, stengiausi jį pralenkti. Po to galiausiai užlipau į penktą aukštą, o iš ten laiptai leidosi žemyn į kitą pusę. Lipau jais ir jie atrodė labai pavojingi, nes nebuvo jokių turėklų. Taip pat kai kurie laiptai buvo kreivi. Dar pagalvojau, kad anksčiau tų laiptų į apačią lygtai ir nebuvo ir kad turėjo būti turėklai. Mano durys buvo kairėje, bet sunkiai jas radau. Šalia mano durų iš kairės laiptai leidosi dar į apačią ir jais žemyn lipo kažkokia moteris. Viskas buvo perdažyta šviesiai žaliai ir mano rakto skylutė buvo uždažyta. Vis tik pavyko į ją įkišti raktą ir atrakinti duris.

Kai įėjau į kambarį, ten pamačiau du vyrus, pusbomžius alkoholikus. Jie mane pamatę iškart bandė pabėgt, bet aš sakiau palaukti. Pasakiau, kad susirinktų savo daiktus, nes ten buvo meškerė, kuprinės. Vienas iš jų man davė 80 eurų kupiūrą, ant kurios viršuje buvo skaičius 80, o apačioje 70. Kupiūra buvo rožinė, perlenkta ir jau kiek sudėvėta. Kitas iš jų priešinosi, kam man anas davė tuos pinigus, bet tas jį nuramino, kad reikia. Aš paklausiau, kaip jie čia pateko ir jie papasakojo, kad tereikia nueit į savivaldybę ir duoda raktą už kelis šimtus litų. Jie sakė, kad aš čia vis tiek negyvenu, o aš pasakiau, kad gyvenu ir gyvensiu, kad buvau tik atostogų išvažiavus (iš tiesų gyvenau ir kitam bute, o apie šitą buvau pamiršusi), bet jie netikėjo ir juokėsi. Po to jie išėjo ir aš kažkur išėjau iš buto.

Grįžau iš kairės tiesiu koridorium ir įėjau. Pamačiau, kad įėjau į virtuvę ir ten buvo krūva žmonių, kurie aktyviai virė valgyti. Pamačiau virtuvinį stalą, visą aplaistytą, purviną, kurio aš neturėjau. Tada supratau, kad įėjau vienom durim per anksti ir išėjau iš ten.

Nuėjau į savo butą. Tada savo bute ėjau per duris į kairę, per didelį holą, ir tuomet patekau į savo virtuvę. Vėl pamačiau tą pačią krūvą žmonių ir tada supratau, kad čia iš tiesų ir buvo mano virtuvė ir kad aš ir turėjau įėjimą per kitas duris. Pradėjau visus tuos žmones varyt iš savo namų. Šaukiau: „Ką jūs čia darot, žmonės?“, „Eikit iš čia, čia mano namai.“, bet jie niekur nėjo, juokėsi, viena moteris sakė, kad čia ne mano namai ir kaip įrodymą pasakė savo dukrai, kad ji eitų miegot į kambarį. Atsidariau to kambario duris ir ten miegojo kažkokia kita mergina, tada tai moteriai pasakiau: „Cha, čia jau kažkas kitas miega, todėl tu nerimtai tą sakei.“ Kažkas dar nuėjo į pirmąjį kambarį. Grįžau ten ir buvo kažkokie vaikai-paaugliai susispietę aplink mano stalą. Pasakiau, kad jie eitų iš ten, jie nenorėjo klausyt, bet po to kažkoks vyras, gal jų tėvas ar kažkas (gal per jaunas kaip tėvas) liepė jiems eiti ir jie išėjo.

Galvojau, kad reikės čia su Mantu atsikraustyt, kad nebūtų daugiau tokių dalykų. Galvojau, kiek daug daiktų reikės persinešti, nors čia ir netoli. Tada prisiminiau, kad buvau pamiršusi mokėti sąskaitas už butą ir net netikrinau pašto dėžutės. Po to pagalvojau, kad visi tie žmonės turbūt bus man prisukę daug skaitiklių ir kad brangiai už viską reikės mokėti, pagalvojau, kad gerai, kad tie vyrai davė man tuos eurus, bet pradėjau bijoti, kad jų neužteks, o ir taip pinigų nėra.

Antklodės paieškos

Kaunas. Gulėjau lovoje su keliais kitais žmonėmis, kalbėjomės. Po to likau tik aš ir du vaikinai, jau ruošėmės miegoti. Svarsčiau, ar su vienu iš tų vaikinų nesam po viena antklode, nes lyg ir jaučiau jo kojas, bet jis galėjo būti apsiklojęs su dar viena. Tada atėjo močiutė viską pertvarkyti, aš ruošiausi eiti miegoti į kitą kambarį. Norėjau pasiimti savo antklodę, bet pamačiau, kad močiutė su ja miega ir kad ta antklodė ištepta, gal apvemta ar pan. Nuėjau į kitą kambarį, bet nebuvo antklodės, su kuria galėčiau miegoti. Man labai svaigo galva, vos galėjau išstovėti. Ieškojau kokios nors antklodės, grįžau į kitą kambarį ir pamačiau, kad su ta antklode, kuria prieš tai buvau apsiklojusi, miegojo vienas iš tų vaikinų, bet ant viršaus dar užsiklojęs ir pledą. Močiutė perėjo į kitą kambarį ir jau miegojo su kita antklodę, o mano išpurvinta antklodė buvo padėta atskirai. Ieškojau neužvilktų antklodžių, vieną paėmiau, bet kažkodėl netiko. Po to dar porą pamačiau, bet jos buvo per storos. Tada pradėjau galvoti apie tai, kad gal išvis nemiegoti.

Universitetas

Važiau į universitetą autobusu. Įlipo kontrolė, daviau elektroninį bilietą. Tada prisiminiau, kad šį mėnesį jo nepapildžiau. Kontrolė patikrino, pažiūrėjo pildymų istoriją ir pasakė: gerai, ir atidavė man bilietą, o aš pasakiau: ačiū. Šalia sėdėjęs vyras sakė: kaip suprasti? Bet aš apsimečiau, kad nesupratau, jog klausimas skirtas man.

Iš autobuso per klaidą išlipau ankstesnėj stotelėj nei man reikėjo. Toliau ėjau pėsčiomis.

Universitete pamačiau, kad be pažįstamų grupiokų, dar yra ir naujų grupiokų. Buvo paskaita su dėstytoja, kuri anksčiau dėstė genetiką. Dabar ji darė tokį kaip žaidimą, kas atsakys į daugiau klausimų, kiekvienas individualiai. Aš atėjau, uždavė kažkokį klausimą, visiškai nesusijusį su mokslais, ir aš nesugebėjau į jį atsakyti, todėl iškart pralaimėjau ir negalėjau tęsti. Buvau pasipiktinusi, nes net nesitikėjau tokių klausimų ir buvau nepasiruošusi.

Pusiau sąmoningas sapnas

Vakar daug skaičiau apie sąmonę, simuliuotą realybę, dualizmą, solipsizmą, sapnus ir pan. Pagalvojau, kad po tokių skaitinių jau tikrai turėčiau susapnuot sąmoningą sapną. Ir iš tiesų.

Sapnavau, kad esu prie jūros ir kažkas prabėgo vandens paviršiumi (neatsimenu, kas tai buvo, gal koks gyvūnas ar paukštis, kuriam tai įprasta). Pagalvojau, kad jei pakankamai greitai judėčiau, ir man taip turėtų pavykti, bet pati tuo netikėjau. Tada bėgau į vandenį, nes ketinau maudytis, bet staiga man pavyko bėgti vandens paviršiumi ir galiausiai skristi liečiant kojomis vandenį. Tada pagalvojau, kad greičiausiai tai sapnas.

O šiandien niekaip negaliu rasti savo sąmoningų sapnų dienoraščio. Viską išnaršiau, bet jo nė kvapo.

2014-06-30 sapnas

Kažką pjausčiau ir tada netyčia išslydo peilis ir įsipjoviau į ranką prie peties. Pradėjo bėgti kraujas pagal pulsavimo ritmą ir pasakiau, kad čia veninis kraujavimas. Norėjau užbintuoti žaizdą, bet pasimečiau  nes nežinojau, su kuo. Žinojau, kad pirmiausia reikia sanitarinio tvarsčio, bet tokio neturėjau.

Andrius

Buvau pas Andrių darbe. Jis dirbo kažkokioj slaptoj tarnyboj ir užsiėmė dokumentų redagavimu. Į jo kabinetą reikėjo eiti per kažkokį rūsį, pastatas buvo panašus į KU Pedagogikos fakultetą. Tik per miglą supratau, ką jis ten apskritai daro, kai galiausiai pas jį atėjo viena moteris ir paklausė, kaip reikia kažką rašyti, tada supratau, kad jis dirba kažką panašaus kaip mano mama. Mes lyg ir draugavome ar kažkas panašaus, bet jis elgėsi su manimi gana abejingai, nelabai norėjo, kad būčiau jo darbe, nekalbėjo nieko apie darbą. Pradėjau jausti jam šiltus jausmus, bet pabijojau, kad jis gali vėl mane palikti. Už jį atsakiau į vieną jo darbo laišką, bet išėjusi supratau, kad gal to laiško neužbaigiau, todėl ruošiausi jam rašyti žinutę, kad patikrintų tą laišką.

Meilė

Gulėjau ant lovos, o ant manęs gulėjo mergina, buvusi grupiokė. Mes buvom pora. Žiūrėjau į jos akis ir mačiau jose meilę, ir jaučiau, kad mano akys atrodo taip pat, tokios didelės, juodos ir net atrodo lyg jose matytum širdutes. Ta mergina kalbėjo apie vietą, kurioje ruošiausi įsidarbinti.

Kaime

Buvau kaime ar sode. Kažkaip sužinojau, kad tame kaime yra ir mano tėvas. Kai buvo paskutinė mano buvimo ten diena, eidama gatvele pamačiau šone prie namo sėdintį savo tėvą su žmona. Jie pakvietė mane kartu atsigerti kavos ir aš mielai sutikau. Ten dar buvo keli vaikai. Po to kažkaip atsirado mano pusbroliai. Mano katė sėdėjo ant tokio pakilimo ir šalia jos sėdėjo pusbrolis. Paklausiau, ar niekas nėra alergiškas katėms ir staiga beveik visi pasakė, kad yra alergiški, todėl paėmiau katę, kad nuneščiau į namą.

Kol buvau sode, pasigirdo labai garsi muzika iš kito sodo. Atsisukau pažiūrėti, kas ten vyksta, ir kažkas mane labai nustebino.

30 d. sapnas

Buvau parduotuvėje-sandėlyje. Ten lentynose stovėjo šunys ir katės. Šunys buvo maži, beveisliai, kelis paglosčiau, jie visiškai nekando, buvo ramūs. Žemiau sėdėjo didžiulės katės. Jos buvo milžiniškos, juodos spalvos. Pagalvojau, kad Šanti tikrai mažytė, palyginus su jomis. Pardavėjas pasakė, kad į tokias parduotuves neina tie, kurie vaikšto po mainstreamines parduotuves (kaip Akropolis), bet aš pagalvojau, kad aš gi ir ten vaikštau. O tuose sandėliuose viskas buvo daug pigiau ir geriau.

Katė

Dar sapnavau, kad trankiau savo katei galvą su kažkokiu daiktu ir po to pamačiau, kad ant galvos liko žaizdelių ir išsigandau, kad tikrai smarkiai jai užtrenkiau ir kad gal rimtai sužeidžiau. :(

Kaip tik tą vakarą katė buvo apmyžusi draugo drabužius ir prieš miegą galvojau, kodėl ji taip daro ir ką reikia daryti, kad ji taip nesisiotų.

Sapną prisiminiau tada, kai dėdama katei maistą netyčia ją užkliudžiau su maisto dėžute. Ne, galvos tikrai nepraskėliau, ne taip smarkiai užkliudžiau. :D

Stotelės

Buvau stotelėje Vilniuje ir laukiau autobuso. Bet nebuvau tikra, koks autobusas man tinka ir ar čia toks važiuoja. Galvojau, kad vienas tinka, bet pažiūrėjau į jo maršrutą ir supratau, kad jis važiuoja į kitą pusę nei man reikia. Tada pagalvojau, kad man tikriausiai reikia eiti į stotelę kitoj gatvės pusėj, bet ten stotelės nemačiau. Nusprendžiau nueiti vieną stotelę į priekį – gal ten važiuos koks man tinkantis autobusas. Ėjau ir galiausiai nuėjau į kažkokį rūsį. Ten patekau į salę, kurioje anksčiau stebėjau kažkokį koncertą ar šokį su kažkuo. Kaip ir negalėjau ten būti, dar bijojau, kad mane atpažins ten buvusi trenerė. Lipau toje salėje laiptais ir man pasidarė silpna, pradėjo svaigti galva. Ta moteris priėjo prie manęs, kad pasirūpintų, ar man viskas gerai. Po to išėjau į lauką.

Egzaminas

Turėjau laikyti matematikos egzaminą. Ėmiausi visokias priemones, kurių ten gali prireikti. Viską norėjau susiimti į rankas, bet niekaip netilpo. Tušinukas, pieštukas, liniuotė, matlankis, kampinė liniuotė, dar skaičiavimo mašinėlė, ir kažkodėl prisiėmiau daug akmenukų, niekaip jų visų negalėjau suimti į rankas ir nežinojau, kaip juos persinešti į kitą klasę. Ėjau link klasės ir pamačiau tualetą, nusprendžiau ten užsukti. Bet bijojau į egzaminą pavėluoti. Bet vis tiek nuėjau į tualetą. Į egzaminą tikrai vėlavau. egzamino klasė buvo tokia pati kaip kažkada ne per seniausiai buvusiame sapne.

Kambarys be sienos

Buvau viename kambaryje ir pamačiau, kad pro langą bando įskristi širšė. Tada išėjau į kitą kambarį. Bet ten pamačiau, kad tam kambariui priklauso tas pats langas ir ta pati širšė veržėsi ten.

Dar gulėjau lovoj, gal tam pačiam kambary ir žiūrėjau į sieną. Siena nesitęsė iki lubų, kambariai buvo tarsi atskirti, bet jie iš tiesų buvo kartu ir buvo galima susikalbėti su žmogumi, esančiu kitame kambaryje. Prisiminiau, kaip miegojau tame kambaryje, o už sienos miegojo draugė ir su ja šnekėjomės.

Žaidimas

Trise su Manto draugu žaidėm žaidimą, kur reikėjo vaidinti ant lapelio užrašytą žodį. Jie abu vaidino tik jiems žinomus dainininkus ir aš niekaip negalėjau atspėti jų. Nelaukiau savo eilės vaidinti, nes ant lapelio galėjo būti dainininkas, kurio nežinau ir kurio negalėčiau suvaidinti.

Įvykis

Įėjau į kavinę ir ten staiga užgeso šviesa. Anksčiau toje kavinėje man įėjus šviesa sumirgėdavo. (Po to šviesa turbūt atsirado.) Pamačiau, kad yra tik vienas staliukas, prie kurio jau sėdi grupelė žmonių, o kiti staliukai – už užuolaidų. Nežinojau, dėl ko ten uždėjo tas užuolaidas, gal už jų kažkas vyksta, gal kažkas rezervavo tuos staliukus, o gal kažkas įvyko. Prisėdau prie tos grupelės žmonių. Pažinojau juos, bet nebendravau, o gal ir nelabai sutariau su jais. Bet supratau, kad jie patys kartu susėdo, nes tiesiog nebuvo kur kitur sėstis. Aš atsisėdau prie krašto ant sofos. Jie kažką kalbėjo ir žinojau, kad kalba apie tai, kas įvyko.

Buvau namie ir žiūrėjau pro langą. Mačiau tuos pačius žmones (gal dalį jų). Žadėjau kažkur išeit, gal pas tuos žmones. Namie dar buvo mano vaikinas ar koks kitas žmogus ir turėjom eiti kartu. Žadėjau greitai susiruošti, o jis per tą laiką nuėjo nusiprausti. Bet staiga į mano namus įėjo Paulius ir Giedrius (vaikystės draugai) ir atnešė kažkokią dėžę. Jie atėjo net neatsiklausę, o aš turėjau skubėti, todėl jaučiausi ir nejaukiai, ir kiek pasimetusi, kaip jie čia taip atėjo. Po to atėjo dar kažkas, o vaikinas išėjęs iš vonios pasakė: tai čia greitai susiruoši vadinasi?

Turėjau vesti paskaitą savo grupiokams. Visi sėdėjome prie stalo (sujungti stalai, sėdėjom ratu). Vyko kažkoks bruzdesys, visi vaikščiojo kas kur, kas sėdėjo. Jaučiau iš kitų nepasitenkinimą. Dar kalbos ėjo apie visus tuos įvykius, susijusius su šita nejaukia atmosfera, bet jau nepamenu, apie ką buvo kalbama.

Degtukai

Bandžiau uždegti degtuką, bet niekaip nepavyko. Nubrūžinau visą galvutę, bet taip ir neužsidegė. Bandžiau kitą, bet nulūžo. Taip ir neuždegiau.

Monstrai, psichologai ir autobusai

Kažkoks monstras norėjo paleisti kalinius ir po to juos valgyti. Buvom prie balkono, buvau su kažkokiu vaikinu. Monstras buvo laisvėje ir ėjo link mūsų. Butas kaip Kaune. Nusitempiau tą vaikiną slėptis už užuolaidų.
Vėliau viską pasakojau Aušrai. Pasakiau, kad sutrukdėm monstrui paleisti kalinius. Aušra paklausė, su kuo. Pasakiau, kad su Kotryna ir Eleonora (jos dukrom).
Monstras grobė kažkokius vaikus. Bet galiausiai pavyko atrasti vieną berniuką. Mama džiaugėsi atradusi gyvą vaiką ir kažkaip pasakė, kad jam jau 9 metai. Tada aš pasakiau, kad jau per vėlu.
Po to jau tas vaikas užaugęs, patalpa panaši – kažkokia salė su narvais. Ir viename iš narvų didžiulis mėsos gabalas. Tas narvas tam vaikui. Dabar jis irgi pusiau žmogus, pusiau monstras ir valgo mėsą, bet žmonių nevalgo.

Turėjau dirbt psichologe ir buvau pas kitą psichologę, kuri man padeda, ir dirbu jos kabinete. Ji man dovanojo auksinį pakabutį, kurį jai paliko močiutė. Laukiau klientų, nežinojau, ar kas nors bus. Bet staiga atėjo keli klientai iš karto, bet aš tikrai nebuvau jų užrašiusi į vieną laiką. Jie visi skundėsi, dejavo. Vienas ir ant žemės sėdėjo, kažką darė. Psichologė sakė man nesirodyti ir pati žadėjo priimti tuos klientus. Kaip supratau, tai buvo jos klientai.
Po to kalbėjau su mama telefonu. Kalba ėjo apie pinigus. Manęs klausė, ar turiu iš kur gauti pinigų, o aš pasakiau, kad galėčiau užstatyti savo ametistą ir pakabutį, bet to daryti nenoriu. O psichologei tai buvo paskutinė darbo diena. Ji kaip ir turėjo ar galėjo man sumokėti, tačiau už šį mėnesį ji pati gavo nepilną algą, todėl nelabai turi.

Norėjau važiuoti namo ir stotelėje laukiau autobuso. Pirmiausia pravažiavo vienas, kuris man netiko. Po to atvažiavo autobusas su juodu užtiesalu ant stogo. Tai buvo 11 autobusas, kuris važiuoja į kapines. Supratau, kad jis buvo užsakytas specialiai laidotuvėms, tačiau vis tiek priiminėjo žmones. Jam nuvažiavus svarsčiau, gal čia buvo 8, nes per audeklą tiksliai nesimatė numerio.

Visus sapnus surašiau į vieną, nes tiksliai nežinau, ar tai buvo vientisas sapnas, ar atskiri sapnai, bet atrodo tarsi visus tris sapnavau vienu metu.

Meetas

Rengiau „Gyvo sapno“ ir šiaip sapnuotojų meetus. Vienas turėjo būti vėliau, o kitas anksčiau, gal rytoj. Rinkau žmones, kurie dalyvaus meetuose. Mindaugas (ANBU) iš „Gyvo sapno“ užsirašė į rytojaus meetą su dar dviem draugais.

Nuotrupos

Ėjau į vonią, bet ne praustis, o kažko trumpam, tačiau ji buvo užimta. Vonioje nieko nebuvo, bet ji buvo užrakinta, kažkas išėjo užrakinęs vonią, kad užsiimtų ją sau. O aš visai nebūčiau užėmusi tos vonios, todėl truputį suerzino, kad ji užimta, nors ten nieko nėra. Viskas vyko Manto tėvų namuose.

Gyvenom trys merginos viename kambaryje, kaip bendrabutyje. Kažkas pasibeldė į duris, viena iš merginų laukė vaikino. Bet ji sėdėjo kitame kambario gale ir buvo kažkuo užsiėmusi, o aš buvau netoli durų. Paklausiau, ar atidaryti, bet ji nieko neatsakė, tačiau pati galiausiai atsistojo atidaryti durų. Nors mergina buvo jauna, bet man ji asocijavosi su mamos bendradarbe Danguole, o kita kambariokė gal su mama.

Gėjus

Buvo žmonių grupė, kurie užrašinėjo savo veiksmus į vieną lapą. Aš draugavau su vienu vaikinu, bet kaip ir nebenorėjau su juo draugauti. Po to jis pasimylėjo su kitu vaikinu ir dėl to gavau pretekstą jį mesti, o jis savo veiksmą turėjo užrašyti į bendrą lapą. Dar buvo kitas vaikinas, kuris man patiko ir aš jam patikau.

Kažkoks vaikinas palei lauko sieną atropojo nuo savo lango iki mano lango ir kažką paėmė, ką buvau padėjus ant palangės. Gal kažką lesinti paukščiams ar pan. Antrą kartą jis jau tiesiog atėjo palei tą sieną. Pagalvojau, kad taip jis gali ir įlįsti į mano butą, kai nieko nebus namie.

Parduotuvė

Ėjau į biblioteką, bet ji jau užsidarinėjo, darbuotojai išeidinėjo, nuleido žaliuzes, ir nors dar buvo likę 11 minučių iki jų darbo pabaigos, bet nėjau vidun. Nuėjau į šalia buvusią parduotuvę. Ten iškart įėjusi apžiūrinėjau tušinukus. Dar mačiau įdomų trintuką. Bet nieko neėmiau. Nuėjau toliau į parduotuvę. Pasižvalgiau ir galiausiai nuėjau į bandelių skyrių. Ten nusprendžiau pirkt bandelę su baltu kremu („Snieguolė“, bet sapne gal to pavadinimo nebuvo) ir dar kažką.

Įdomi tiek sapno vieta, tiek elementai. Pvz., 11 min. iki darbo galo – vakar Mantas skambino norėdamas užsirašyti pas gydytojai, o tada buvo likę nedaug laiko iki jų darbo galo ir niekas neatsiliepė. Dar vakar buvau „Pinokyje“ ir apžiūrinėjau tušinukus.

Kuo įdomi vieta? Įsivaizduojama vieta – Debrecenas. Bet viskas atrodo kitaip nei realybėje ir ten nėra tokios bibliotekos, biblioteka visai kitoje vietoje. Bet jau ne pirmą kartą sapnuoju tokią vietą. Joje dažniausiai būna parduotuvė, bet gal ne pirmą kartą ir biblioteka. Man ta vieta visada primena vaikystę, galbūt aš būdama maža Debreceno rajoną įsivaizdavau būtent taip. Įstrigo pastogė. Šiaip ten tokia pastogė yra stotelėje, bet aš visada sapnuoju tą pastogę gana toli nuo pagrindinės gatvės, kažkur viduryje rajono.

Tokią parduotuvę taip pat sapnuoju ne pirmą kartą, tik gal ji ne visada būna toje vietoje. Dažniausiai tai apskritai būna valgykla. Gale visada tos vitrinos su bandelėmis, tik kartais dar būna parduotuvių lentynos parduotuvėje. Realiai tokios parduotuvės nežinau, ji primena labiau sandėlį. Grindys pilkos, gana nejauki patalpa. Manau, kad anksčiau tos parduotuvės-valgyklos dar nebuvau aprašiusi, nors sapnavau jau ne kartą.

Taip pat sapnas buvo toks ant ribos tarp sapno ir galvojimo. Buvau jau kaip ir pabudus, bet kažką galvojau ir tas galvojimas turbūt pavirto į sapną. Vis tik nusprendžiau, kad tai panašiau į sapną negu šiaip į galvojimą, nes per daug veiksmo ir detalių, kokių realybėje nėra.

Pas draugą

Su Mantu ėjom pas jo draugą. Jis gyveno gražiame, naujame name, su moderniais liftais, plačiais koridoriais. Įėjom į jo butą ir ten kurį laiką pabuvom, neatsimenu, ką veikėm. Kai išėjom, galvojau, kad gal žemyn leisimės liftu, nors į viršų liftu nesikėlėm, nes kažkaip bijojau, ir užimtas buvo. Dabar visai norėjau į tą liftą.

Mokykla/universitetas

Po paskaitos su grupiokais masiškai ėjom į tualetą ir žadėjom kartu gerti kavos iš automato. Tarp jų buvo ir Asta. Kai nuėjau į tualetą, pačioj tualeto kabinoj kažką pirkau iš automato. Įmečiau kelis litus, man išmetė grąžos kelis centus, o po to dar išmetė 30 Lt ir dar kelis centus. Pasiėmiau tuos pinigus ir išėjau iš kabinos. Tada išėjau į koridorių, bet mano grupiokų nebebuvo. Ieškojau kavos automatų, bet pamačiau, kad vietoje jų likęs tik pritvirtinimo rėmas, ant kurio jie tvirtindavosi.

Po to dar kažką sutikau iš grupės, kas pasakė, kad nebus anglų kalbos, bet reikia nueiti pas mokytoją. Užlipau į 4 aukštą ir ėjau mokyklos koridoriumi („Ąžuolyno“ gimnazijos). Sienos ir grindys buvo perdažytos. Žiūrėdama į mėlynas grindis galvojau, kad mane visada ramino mėlyna spalva šitoje mokykloje. Jaučiausi labai jaukiai. Koridoriuje dar berods prasilenkiau su Vytautu.

Įėjau į pačią paskutinę koridoriuje klasę. Ten buvo sujungtos dvi klasės, per duris galima pereiti į antrą. Galvojau, kad mano mokytoja bus antroje klasėje, bet ji buvo pirmoje. Priėjau prie mokytojos ir klausiau, ar mums nebus anglų kalbos. Ji neatsakė aiškiai ir aš iki galo nesupratau, todėl dar kažko paklausiau. Po to jau kaip ir prasidėjo pamoka, bet aš vis dar stovėjau nesuprantanti, ar galiu eiti. Kažkoks vaikinas, kuriam turėjo būti pamoka,  pasakė/parodė, kad netrukdyčiau ir kad eičiau lauk. Supratau, kad turbūt mokytoja man daugiau nieko ir nenorėjo pasakyti, todėl atsisveikinau ir išėjau.

Vagys

Grįžau namo ir pamačiau, kad buvau palikusi neužrakintas duris. Buvau su kate. Katė įbėgo namo ir kažkaip keistai sumiaukė. Galvojau, kad ji kambaryje, bet po to supratau, kad ji virtuvėje. Kažką išgirdau virtuvėje, pagalvojau, kad gal vagys. Nuėjau ir iš ten išlindo vyras ir pradėjo man grasinti ginklu. Aš pasakiau: Ne (jis man sakė, kad kažką daryčiau ir aš nesutikau). Buvau nukritusi ant žemės, bet pasikėliau ir šiaip ne taip pabėgau iš buto. Išbėgusi į laiptinę stengiausi šaukti, kad išgirstų kaimynai ir išlįstų, padėtų man. Galvojau skambinti policijai. Mane tas vagis vijosi, o man buvo sunku greitai bėgti ir neišėjo garsiai šaukti. Po to pabudau, nes vaikinas įėjo į kambarį.

Įdomu, kad butas buvo visai nepanašus į mano. Išdėstymas šiek tiek primena tėvų butą. Įėjus koridorius, tiesiai priešais kambarys, į kairę koridorius ir ten gale iš dešinės virtuvė. Butas atrodė modernus ir gražus. Virtuvėje buvo stumdomos durys. Jaučiama vieta – liepų g., namas, kuriame niekada negyvenau, bet esu buvusi svečiuose pas mamos bendradarbę. Bet tas namas 3 aukštų ar pan. O tas butas buvo manau 5 aukšte.

Prie vandens

Buvau prie vandens, gal prie jūros ar ežero. Ten buvo gana slapta vietelė, kur šiaip niekas neina. Aš rengiausi ir ruošiausi maudytis, bet atėjo kažkoks vaikinas. Galbūt kažkoks pažįstamas, nes persimetėm keliais žodžiais. Vėliau jis išėjo.

Mokykloje

Buvau mokykloje pas socialinę pedagogę ir stebėjau jos darbą, kad vėliau galėčiau dirbti pati. Jos kabinete buvo keli vaikai. Po to su ja aptarėm viską ir ji pasakė, kad šiaip vaikai prie manęs buvo atsipalaidavę, išskyrus vieną mergaitę. Nepaklausiau tos moters, ar mokykloje yra dar tokio darbo vietų. Nebuvau tikra, kad mane ten priims, dar turėjau dėl to paties eiti ir į kitas mokyklas. Be to, nebuvau tikra, kad pati noriu tokio darbo.

Slapti kodai

Radau kažkieno užrašus, kuriuose buvo slapti kodai. Tai buvo maži taškeliai ar brūkšneliai, įrėžimai, kurių plika akimi nesuprasi. Vieną tokią seriją buvau iššifravusi jau anksčiau, tik vienoje vietoje buvo neaišku, ar ten D raidė, ar gal P. Viską buvau pateikusi savo bosui.

Dabar norėjau peržiūrėti šifrą dar kartą. Knisausi po kitų žmonių daiktus ir atradau tą patį šifrą. Tik šį kartą jis buvo ne sąsiuvinyje, o knygoje, išspausdintas. Supratau, kad visa ta knyga pilna šifrų ir norėjau ją atsišviesti, bet viršininkas pasakė, kad kils įtarimas. Pasakiau, kad nekils, tiesiog atsišviesiu bibliotekoje ir viskas, nieko įtartino. Bet po to supratau, kad dabar net nedirba biblioteka, kad jau 21-22 val., todėl mečiau atsišvietimo galimybę.

Tie užrašai priklausė studentams, mokiniams. Žinojau, kad tas knygas jiems išdalino vienas mokytojas, greičiausiai chemijos mokytojas.