Degtukai

Bandžiau uždegti degtuką, bet niekaip nepavyko. Nubrūžinau visą galvutę, bet taip ir neužsidegė. Bandžiau kitą, bet nulūžo. Taip ir neuždegiau.

Monstrai, psichologai ir autobusai

Kažkoks monstras norėjo paleisti kalinius ir po to juos valgyti. Buvom prie balkono, buvau su kažkokiu vaikinu. Monstras buvo laisvėje ir ėjo link mūsų. Butas kaip Kaune. Nusitempiau tą vaikiną slėptis už užuolaidų.
Vėliau viską pasakojau Aušrai. Pasakiau, kad sutrukdėm monstrui paleisti kalinius. Aušra paklausė, su kuo. Pasakiau, kad su Kotryna ir Eleonora (jos dukrom).
Monstras grobė kažkokius vaikus. Bet galiausiai pavyko atrasti vieną berniuką. Mama džiaugėsi atradusi gyvą vaiką ir kažkaip pasakė, kad jam jau 9 metai. Tada aš pasakiau, kad jau per vėlu.
Po to jau tas vaikas užaugęs, patalpa panaši – kažkokia salė su narvais. Ir viename iš narvų didžiulis mėsos gabalas. Tas narvas tam vaikui. Dabar jis irgi pusiau žmogus, pusiau monstras ir valgo mėsą, bet žmonių nevalgo.

Turėjau dirbt psichologe ir buvau pas kitą psichologę, kuri man padeda, ir dirbu jos kabinete. Ji man dovanojo auksinį pakabutį, kurį jai paliko močiutė. Laukiau klientų, nežinojau, ar kas nors bus. Bet staiga atėjo keli klientai iš karto, bet aš tikrai nebuvau jų užrašiusi į vieną laiką. Jie visi skundėsi, dejavo. Vienas ir ant žemės sėdėjo, kažką darė. Psichologė sakė man nesirodyti ir pati žadėjo priimti tuos klientus. Kaip supratau, tai buvo jos klientai.
Po to kalbėjau su mama telefonu. Kalba ėjo apie pinigus. Manęs klausė, ar turiu iš kur gauti pinigų, o aš pasakiau, kad galėčiau užstatyti savo ametistą ir pakabutį, bet to daryti nenoriu. O psichologei tai buvo paskutinė darbo diena. Ji kaip ir turėjo ar galėjo man sumokėti, tačiau už šį mėnesį ji pati gavo nepilną algą, todėl nelabai turi.

Norėjau važiuoti namo ir stotelėje laukiau autobuso. Pirmiausia pravažiavo vienas, kuris man netiko. Po to atvažiavo autobusas su juodu užtiesalu ant stogo. Tai buvo 11 autobusas, kuris važiuoja į kapines. Supratau, kad jis buvo užsakytas specialiai laidotuvėms, tačiau vis tiek priiminėjo žmones. Jam nuvažiavus svarsčiau, gal čia buvo 8, nes per audeklą tiksliai nesimatė numerio.

Visus sapnus surašiau į vieną, nes tiksliai nežinau, ar tai buvo vientisas sapnas, ar atskiri sapnai, bet atrodo tarsi visus tris sapnavau vienu metu.

Meetas

Rengiau „Gyvo sapno“ ir šiaip sapnuotojų meetus. Vienas turėjo būti vėliau, o kitas anksčiau, gal rytoj. Rinkau žmones, kurie dalyvaus meetuose. Mindaugas (ANBU) iš „Gyvo sapno“ užsirašė į rytojaus meetą su dar dviem draugais.

Nuotrupos

Ėjau į vonią, bet ne praustis, o kažko trumpam, tačiau ji buvo užimta. Vonioje nieko nebuvo, bet ji buvo užrakinta, kažkas išėjo užrakinęs vonią, kad užsiimtų ją sau. O aš visai nebūčiau užėmusi tos vonios, todėl truputį suerzino, kad ji užimta, nors ten nieko nėra. Viskas vyko Manto tėvų namuose.

Gyvenom trys merginos viename kambaryje, kaip bendrabutyje. Kažkas pasibeldė į duris, viena iš merginų laukė vaikino. Bet ji sėdėjo kitame kambario gale ir buvo kažkuo užsiėmusi, o aš buvau netoli durų. Paklausiau, ar atidaryti, bet ji nieko neatsakė, tačiau pati galiausiai atsistojo atidaryti durų. Nors mergina buvo jauna, bet man ji asocijavosi su mamos bendradarbe Danguole, o kita kambariokė gal su mama.

Gėjus

Buvo žmonių grupė, kurie užrašinėjo savo veiksmus į vieną lapą. Aš draugavau su vienu vaikinu, bet kaip ir nebenorėjau su juo draugauti. Po to jis pasimylėjo su kitu vaikinu ir dėl to gavau pretekstą jį mesti, o jis savo veiksmą turėjo užrašyti į bendrą lapą. Dar buvo kitas vaikinas, kuris man patiko ir aš jam patikau.

Kažkoks vaikinas palei lauko sieną atropojo nuo savo lango iki mano lango ir kažką paėmė, ką buvau padėjus ant palangės. Gal kažką lesinti paukščiams ar pan. Antrą kartą jis jau tiesiog atėjo palei tą sieną. Pagalvojau, kad taip jis gali ir įlįsti į mano butą, kai nieko nebus namie.

Parduotuvė

Ėjau į biblioteką, bet ji jau užsidarinėjo, darbuotojai išeidinėjo, nuleido žaliuzes, ir nors dar buvo likę 11 minučių iki jų darbo pabaigos, bet nėjau vidun. Nuėjau į šalia buvusią parduotuvę. Ten iškart įėjusi apžiūrinėjau tušinukus. Dar mačiau įdomų trintuką. Bet nieko neėmiau. Nuėjau toliau į parduotuvę. Pasižvalgiau ir galiausiai nuėjau į bandelių skyrių. Ten nusprendžiau pirkt bandelę su baltu kremu („Snieguolė“, bet sapne gal to pavadinimo nebuvo) ir dar kažką.

Įdomi tiek sapno vieta, tiek elementai. Pvz., 11 min. iki darbo galo – vakar Mantas skambino norėdamas užsirašyti pas gydytojai, o tada buvo likę nedaug laiko iki jų darbo galo ir niekas neatsiliepė. Dar vakar buvau „Pinokyje“ ir apžiūrinėjau tušinukus.

Kuo įdomi vieta? Įsivaizduojama vieta – Debrecenas. Bet viskas atrodo kitaip nei realybėje ir ten nėra tokios bibliotekos, biblioteka visai kitoje vietoje. Bet jau ne pirmą kartą sapnuoju tokią vietą. Joje dažniausiai būna parduotuvė, bet gal ne pirmą kartą ir biblioteka. Man ta vieta visada primena vaikystę, galbūt aš būdama maža Debreceno rajoną įsivaizdavau būtent taip. Įstrigo pastogė. Šiaip ten tokia pastogė yra stotelėje, bet aš visada sapnuoju tą pastogę gana toli nuo pagrindinės gatvės, kažkur viduryje rajono.

Tokią parduotuvę taip pat sapnuoju ne pirmą kartą, tik gal ji ne visada būna toje vietoje. Dažniausiai tai apskritai būna valgykla. Gale visada tos vitrinos su bandelėmis, tik kartais dar būna parduotuvių lentynos parduotuvėje. Realiai tokios parduotuvės nežinau, ji primena labiau sandėlį. Grindys pilkos, gana nejauki patalpa. Manau, kad anksčiau tos parduotuvės-valgyklos dar nebuvau aprašiusi, nors sapnavau jau ne kartą.

Taip pat sapnas buvo toks ant ribos tarp sapno ir galvojimo. Buvau jau kaip ir pabudus, bet kažką galvojau ir tas galvojimas turbūt pavirto į sapną. Vis tik nusprendžiau, kad tai panašiau į sapną negu šiaip į galvojimą, nes per daug veiksmo ir detalių, kokių realybėje nėra.

Pas draugą

Su Mantu ėjom pas jo draugą. Jis gyveno gražiame, naujame name, su moderniais liftais, plačiais koridoriais. Įėjom į jo butą ir ten kurį laiką pabuvom, neatsimenu, ką veikėm. Kai išėjom, galvojau, kad gal žemyn leisimės liftu, nors į viršų liftu nesikėlėm, nes kažkaip bijojau, ir užimtas buvo. Dabar visai norėjau į tą liftą.

Mokykla/universitetas

Po paskaitos su grupiokais masiškai ėjom į tualetą ir žadėjom kartu gerti kavos iš automato. Tarp jų buvo ir Asta. Kai nuėjau į tualetą, pačioj tualeto kabinoj kažką pirkau iš automato. Įmečiau kelis litus, man išmetė grąžos kelis centus, o po to dar išmetė 30 Lt ir dar kelis centus. Pasiėmiau tuos pinigus ir išėjau iš kabinos. Tada išėjau į koridorių, bet mano grupiokų nebebuvo. Ieškojau kavos automatų, bet pamačiau, kad vietoje jų likęs tik pritvirtinimo rėmas, ant kurio jie tvirtindavosi.

Po to dar kažką sutikau iš grupės, kas pasakė, kad nebus anglų kalbos, bet reikia nueiti pas mokytoją. Užlipau į 4 aukštą ir ėjau mokyklos koridoriumi („Ąžuolyno“ gimnazijos). Sienos ir grindys buvo perdažytos. Žiūrėdama į mėlynas grindis galvojau, kad mane visada ramino mėlyna spalva šitoje mokykloje. Jaučiausi labai jaukiai. Koridoriuje dar berods prasilenkiau su Vytautu.

Įėjau į pačią paskutinę koridoriuje klasę. Ten buvo sujungtos dvi klasės, per duris galima pereiti į antrą. Galvojau, kad mano mokytoja bus antroje klasėje, bet ji buvo pirmoje. Priėjau prie mokytojos ir klausiau, ar mums nebus anglų kalbos. Ji neatsakė aiškiai ir aš iki galo nesupratau, todėl dar kažko paklausiau. Po to jau kaip ir prasidėjo pamoka, bet aš vis dar stovėjau nesuprantanti, ar galiu eiti. Kažkoks vaikinas, kuriam turėjo būti pamoka,  pasakė/parodė, kad netrukdyčiau ir kad eičiau lauk. Supratau, kad turbūt mokytoja man daugiau nieko ir nenorėjo pasakyti, todėl atsisveikinau ir išėjau.

Vagys

Grįžau namo ir pamačiau, kad buvau palikusi neužrakintas duris. Buvau su kate. Katė įbėgo namo ir kažkaip keistai sumiaukė. Galvojau, kad ji kambaryje, bet po to supratau, kad ji virtuvėje. Kažką išgirdau virtuvėje, pagalvojau, kad gal vagys. Nuėjau ir iš ten išlindo vyras ir pradėjo man grasinti ginklu. Aš pasakiau: Ne (jis man sakė, kad kažką daryčiau ir aš nesutikau). Buvau nukritusi ant žemės, bet pasikėliau ir šiaip ne taip pabėgau iš buto. Išbėgusi į laiptinę stengiausi šaukti, kad išgirstų kaimynai ir išlįstų, padėtų man. Galvojau skambinti policijai. Mane tas vagis vijosi, o man buvo sunku greitai bėgti ir neišėjo garsiai šaukti. Po to pabudau, nes vaikinas įėjo į kambarį.

Įdomu, kad butas buvo visai nepanašus į mano. Išdėstymas šiek tiek primena tėvų butą. Įėjus koridorius, tiesiai priešais kambarys, į kairę koridorius ir ten gale iš dešinės virtuvė. Butas atrodė modernus ir gražus. Virtuvėje buvo stumdomos durys. Jaučiama vieta – liepų g., namas, kuriame niekada negyvenau, bet esu buvusi svečiuose pas mamos bendradarbę. Bet tas namas 3 aukštų ar pan. O tas butas buvo manau 5 aukšte.

Prie vandens

Buvau prie vandens, gal prie jūros ar ežero. Ten buvo gana slapta vietelė, kur šiaip niekas neina. Aš rengiausi ir ruošiausi maudytis, bet atėjo kažkoks vaikinas. Galbūt kažkoks pažįstamas, nes persimetėm keliais žodžiais. Vėliau jis išėjo.

Mokykloje

Buvau mokykloje pas socialinę pedagogę ir stebėjau jos darbą, kad vėliau galėčiau dirbti pati. Jos kabinete buvo keli vaikai. Po to su ja aptarėm viską ir ji pasakė, kad šiaip vaikai prie manęs buvo atsipalaidavę, išskyrus vieną mergaitę. Nepaklausiau tos moters, ar mokykloje yra dar tokio darbo vietų. Nebuvau tikra, kad mane ten priims, dar turėjau dėl to paties eiti ir į kitas mokyklas. Be to, nebuvau tikra, kad pati noriu tokio darbo.

Slapti kodai

Radau kažkieno užrašus, kuriuose buvo slapti kodai. Tai buvo maži taškeliai ar brūkšneliai, įrėžimai, kurių plika akimi nesuprasi. Vieną tokią seriją buvau iššifravusi jau anksčiau, tik vienoje vietoje buvo neaišku, ar ten D raidė, ar gal P. Viską buvau pateikusi savo bosui.

Dabar norėjau peržiūrėti šifrą dar kartą. Knisausi po kitų žmonių daiktus ir atradau tą patį šifrą. Tik šį kartą jis buvo ne sąsiuvinyje, o knygoje, išspausdintas. Supratau, kad visa ta knyga pilna šifrų ir norėjau ją atsišviesti, bet viršininkas pasakė, kad kils įtarimas. Pasakiau, kad nekils, tiesiog atsišviesiu bibliotekoje ir viskas, nieko įtartino. Bet po to supratau, kad dabar net nedirba biblioteka, kad jau 21-22 val., todėl mečiau atsišvietimo galimybę.

Tie užrašai priklausė studentams, mokiniams. Žinojau, kad tas knygas jiems išdalino vienas mokytojas, greičiausiai chemijos mokytojas.