Sėdėjau kalėjime, ten buvo ir mano geriausia draugė. Kameros buvo kaip kambariai ilgame koridoriuje. Išėjau iš kameros, pavaikščiojau po koridorių, pažiūrėjau pro koridoriaus duris. Kažkas už jų buvo, bet mačiau, kad iš ten lengva išeiti. Grįžau į savo kambarį ir mano draugė užmetė kažką kandaus man. Mačiau, kad kitos 2 ar 3 merginos žiūri į mane ir stebi, kaip reaguosiu, kad pamatytų, ar esu pažeidžiama, ar moku atsikirsti. Tada savo draugei įžnybiau.
Po to buvau prie savo daiktų, kurie sudėti kažkokiam atskiram kambary. Atrašiau vienam žmogui į sms. Mes su juo tarėmės susitikti, bet aš atsidūriau kalėjime. Galvojau jam tai parašyti, tik nežinojau, kaip jis reaguos. Nusprendžiau pasiimti su savimi planšetę. Įsidėjau ją į didelę megztinio kišenę ant pilvo. Po to išėjau į lauką. Ten pamačiau, kad yra keli kalėjimo įėjimai ir virš jų yra skirtingi užrašai. Ant vieno buvo parašyta kažkas su princesėm ir supratau, kad į tą dalį kelia pasikėlusias fyfas. Mano dalis vadinosi kažkaip kitaip.
Lauke prie manęs prisikniso kitas kalinys. Jis bandė man trenkti į pilvą, bet aš saugojau planšetę. Po to jis suprato, kad aš ten turiu planšetę. Jis atsekė mane iki mano kameros, bet ten aš galiausiai apsigyniau, prirėmiau jį prie žemės, spausdama koja jam kaklą. Norėjau, kad visiškai nuo manęs atsiknistų, bet jaučiau, kad dar pristos prie manęs.
Mąsčiau, kaip reikės krauti planšetę, kad reikės ją kažkaip uždengti, kai ji bus įjungta, kad niekas nepastebėtų.
