2014 m. birželio 13 d., penktadienis

Andrius

Buvau pas Andrių darbe. Jis dirbo kažkokioj slaptoj tarnyboj ir užsiėmė dokumentų redagavimu. Į jo kabinetą reikėjo eiti per kažkokį rūsį, pastatas buvo panašus į KU Pedagogikos fakultetą. Tik per miglą supratau, ką jis ten apskritai daro, kai galiausiai pas jį atėjo viena moteris ir paklausė, kaip reikia kažką rašyti, tada supratau, kad jis dirba kažką panašaus kaip mano mama. Mes lyg ir draugavome ar kažkas panašaus, bet jis elgėsi su manimi gana abejingai, nelabai norėjo, kad būčiau jo darbe, nekalbėjo nieko apie darbą. Pradėjau jausti jam šiltus jausmus, bet pabijojau, kad jis gali vėl mane palikti. Už jį atsakiau į vieną jo darbo laišką, bet išėjusi supratau, kad gal to laiško neužbaigiau, todėl ruošiausi jam rašyti žinutę, kad patikrintų tą laišką.

2014 m. birželio 11 d., trečiadienis

Meilė

Gulėjau ant lovos, o ant manęs gulėjo mergina, buvusi grupiokė. Mes buvom pora. Žiūrėjau į jos akis ir mačiau jose meilę, ir jaučiau, kad mano akys atrodo taip pat, tokios didelės, juodos ir net atrodo lyg jose matytum širdutes. Ta mergina kalbėjo apie vietą, kurioje ruošiausi įsidarbinti.

2014 m. birželio 6 d., penktadienis

Kaime

Buvau kaime ar sode. Kažkaip sužinojau, kad tame kaime yra ir mano tėvas. Kai buvo paskutinė mano buvimo ten diena, eidama gatvele pamačiau šone prie namo sėdintį savo tėvą su žmona. Jie pakvietė mane kartu atsigerti kavos ir aš mielai sutikau. Ten dar buvo keli vaikai. Po to kažkaip atsirado mano pusbroliai. Mano katė sėdėjo ant tokio pakilimo ir šalia jos sėdėjo pusbrolis. Paklausiau, ar niekas nėra alergiškas katėms ir staiga beveik visi pasakė, kad yra alergiški, todėl paėmiau katę, kad nuneščiau į namą.

Kol buvau sode, pasigirdo labai garsi muzika iš kito sodo. Atsisukau pažiūrėti, kas ten vyksta, ir kažkas mane labai nustebino.

2014 m. birželio 1 d., sekmadienis

30 d. sapnas

Buvau parduotuvėje-sandėlyje. Ten lentynose stovėjo šunys ir katės. Šunys buvo maži, beveisliai, kelis paglosčiau, jie visiškai nekando, buvo ramūs. Žemiau sėdėjo didžiulės katės. Jos buvo milžiniškos, juodos spalvos. Pagalvojau, kad Šanti tikrai mažytė, palyginus su jomis. Pardavėjas pasakė, kad į tokias parduotuves neina tie, kurie vaikšto po mainstreamines parduotuves (kaip Akropolis), bet aš pagalvojau, kad aš gi ir ten vaikštau. O tuose sandėliuose viskas buvo daug pigiau ir geriau.